Ką parašyti prie nuotraukų? Journaling tavo scrapbooke

Nuotrauka parodo, kaip viskas atrodė. O tai, ką prie jos parašai, papasakoja, kas ten buvo, kas nutiko ir kodėl norėjai išsaugoti šią akimirką. Skraperiai tai vadina journaling, ir daugeliui tai sunkiausia puslapio dalis. Su keliais nuolatiniais klausimais ir keliomis gudrybėmis ant popieriaus beveik visada kas nors atsiranda.

Kas yra journaling ir kodėl tai svarbu

Journaling yra viskas, ką puslapyje pridedi žodžiais: vardas, data, vieno sakinio parašas, sąrašėlis ar visa istorija. Tai gali priminti dienoraštį, bet nebūtinai. Kartu su nuotraukomis, pavadinimu, embellishments (dekoracijomis) ir fonu tai yra viena iš pagrindinių puslapio dalių.

Atsivertęs albumą žmogus pirmiausia žiūri į nuotraukas, o paskui ieško žodžių. Be teksto žiūrintysis gali tik spėlioti, o po kelerių metų tas pats nutinka ir tau. Daugelis skraperių tai pažįsta: puslapis, padarytas tik po daugelio metų, su dviem vaikais, kurie buvo tokie panašūs, kad niekas nebežino tikrai, kas yra nuotraukoje. Tai, kas dabar atrodo savaime suprantama, pamiršti greičiau, nei manai.

Pradėk nuo penkių klausimų

Jei nežinai, nuo ko pradėti, užduok sau penkis klausimus, kuriais naudojasi skraperiai visame pasaulyje. Angliškai jie vadinami penkiais W.

1. Kas nuotraukoje? Užrašyk vardus, net jei tau tai visiškai aišku.
2. Kas nutiko? Be paaiškinimo karnavalo kostiumas greitai gali atrodyti kaip visai kita istorija.
3. Kur tai buvo? Ne kiekvieną vietą galima atpažinti. Užsirašyk kaimą, namą ar kempingą.
4. Kada tai buvo? Tiksli data – puiku, bet tinka ir metai ar sezonas. Jei nežinai, parašyk ką nors panašaus į „vasara, kažkur dešimtojo dešimtmečio pradžioje“. Gal vėliau kas nors kitas papildys.
5. Kodėl padarei šią nuotrauką? Dažnai tas atsakymas jau pats yra istorija.

Jei pamiršai detales, pažiūrėk į savo kalendorių ar tuo metu siųstas žinutes arba telefone patikrink nuotraukos datą ir vietą. Todėl kai kurie skraperiai kasdien veda trumpą sąrašėlį, ką veikė, kad vėliau turėtų kuo remtis.

Su senomis šeimos nuotraukomis viskas kitaip. Paklausk dėdžių, tetų ir senelių, ką jie dar prisimena, paieškok senuose laiškuose ir iškarpose, užsirašyk ir tą smulkią detalę, kurią kas nors papasakojo per gimtadienį. Atspausdintų nuotraukų kitoje pusėje, prie krašto, švelniai minkštu pieštuku užrašyk vardą ir datą, kad ši informacija neprapultų. Jei pieštukas ant slidžios nugarėlės nerašo, užrašyk tai ant kortelės prie nuotraukos.

Kai nežinai, ką pasakyti

Tuščias laukelis, kuriame turi atsirasti tekstas, gali paralyžiuoti. Padeda nežiūrėti į tai kaip į rašinį. Pasirink formą, ir žodžiai dažnai atsiras patys.

• Vienas žodis pradžiai. Užrašyk „šiandien“ arba „būtent dabar“ ir užbaik sakinį. Antspaudai ir lipdukai su žodžiu ar klausimu veikia taip pat: tau belieka atsakyti.
• Sąrašėlis. Su brūkšneliais, sunumeruotas arba abėcėlės tvarka, kiekvienai raidei – kažkas apie žmogų ar dieną. Taip mažoje vietoje greitai užfiksuoji daug.
• Laiko juosta. Tai gali būti viena diena nuo pusryčių iki miego arba keleri metai, pavyzdžiui, visos pirmosios mokslo metų dienos iš eilės.
• Pokalbis. Užrašyk pažodžiui, kas buvo pasakyta. Ypač mažų vaikų pastabas kitaip greitai pamiršti.
• Citata ar dainos eilutė. Palik ją vieną arba naudok kaip atspirties tašką savo sakiniams.
• Humoras. Kai nereikia jaustis iškilmingai, rašyti lengviau.
• Perduok rašiklį. Leisk savo vaikui, partneriui ar močiutei ką nors parašyti. Tada puslapyje atsiras kitas balsas, o tokia rašysena vėliau dažnai tampa vienu brangiausių dalykų knygoje.

Jei vis tiek nesiseka, pirmiausia ant juodraščio lapelio be jokios tvarkos užrašyk viską, kas ateina į galvą. Paskui išsirink du ar tris sakinius, kurie geriausiai perteikia akimirką.

Kiek rašyti ir kieno akimis?

Nėra taisyklės, kiek turi rašyti. Prie tulpių puokštės nuotraukos gal pakaks pavadinimo su data. Akimirka, kuri tave sujaudino, verta pastraipos. Ne kiekvienam puslapiui reikia daug teksto, o albume apie vieną kelionę nereikia kiekviename puslapyje iš naujo aiškinti, kur buvai.

Svarbiau už ilgį yra tai, ką užrašai. „Mes paplūdimyje“ nepasako nieko, ko nuotrauka jau neparodytų. Geriau rašyk apie tai, kas liko už kadro: kas nutiko prieš pat nuotrauką, ką veikėte paskui, kaip kvepėjo ar skambėjo. Konkrečios detalės pasako daugiau nei dideli žodžiai. „Jis visą popietę tampė pusantro litro vandens butelį“ įsimena geriau nei „jis buvo toks mielas“.

Dabar apie požiūrį. Kiekviena forma turi savo nuotaiką:

• Aš: pasakoji, kaip tai išgyvenai tu. Tai asmeniška, ir taip knygoje kartais atsiduri ir tu pats.
• Tu: rašai žmogui nuotraukoje, tarsi trumpą laišką. Tai gražiai tinka albumui vaikui ar dovanai.
• Jis ar ji: pasakoji tarsi reportažą. Tai ramiau ir neutraliau, patogu šeimos albume su senomis nuotraukomis.

Kiekvienam puslapiui pasirink vieną požiūrį ir jo laikykis. Kai viename tekste jis keičiasi, skaityti neramu.

Kaip palikti vietos tekstui

Dauguma skraperių pirmiausia kuria dizainą, o rašo paskiausiai. Tai visai tinka, bet kartais paaiškėja, kad vietos per mažai. Jei jau žinai, kad bus istorija, pirmiausia parašyk ją juodraštyje. Tada matysi, kiek vietos reikia, ir iškart ją numatysi kurdamas puslapį.

Šios vietos tinka beveik visada:

• Journaling kortelė šalia ar po nuotrauka, padaryta iš cardstock (tvirto, vienspalvio popieriaus) arba dizaino popieriaus likučio.
• Juostelė po nuotrauka. Padaryk paspartą, popierinį kraštą už nuotraukos, apačioje maždaug 7–10 mm platesnį nei šonuose, kad tilptų trumpas parašas.
• Ramus, tuščias puslapio plotas. Tuščia erdvė irgi gera vieta žodžiams.
• Siauros juostelės su keliais žodžiais, jei visos istorijos nereikia.

Geriausia rašyti ant atskiros kortelės ir priklijuoti ją tik tada, kai tekstas baigtas. Jei kas nepavyksta, pasidarai naują kortelę, o ne naują puslapį. Kad eilutės būtų tiesios, pieštuku ir liniuote nubrėžk plonas linijas, kurias ištrinsi, kai rašalas nudžius. Jei tekstas turi tilpti į tam tikrą laukelį, pirmiausia pasipraktikuok ant juodraščio, kad žinotum, kiek telpa.

Mieliau spausdini? Tada rinkis gerai įskaitomą, ne per smulkų šriftą, pavyzdžiui, apie 11–12 punktų, ir viename puslapyje naudok daugiausia du šriftus. Daugelis skraperių tai derina: faktai išspausdinti, o vienas sakinys parašytas ranka. Net jei tau nepatinka tavo rašysena, būtent ji padaro puslapį asmenišką. Naudok rašiklį su vandeniui atspariu rašalu ir pirmiausia išbandyk jį ant to paties popieriaus likučio.

Kai nori papasakoti daugiau, nei telpa

• Sutrumpink tekstą. Išbrauk tai, ką jau rodo nuotrauka, ir palik sakinius, kuriuos tikrai nori išsaugoti.
• Pakeisk dizainą. Viena nuotrauka mažiau ar mažesnė nuotrauka palieka vietos istorijai.
• Paslėpk tekstą. Mažame vokelyje (C7 ar C8 – patogus formatas), po atlenkiamu lapeliu ar ant kortelės, kurią ištrauki iš kišenėlės, tilps ilgas tekstas. Tik vardus ir datą užrašyk matomai pačiame puslapyje.
• Pridėk puslapį. Nuotraukas dėk kairėje, o istoriją dešinėje, kad kartu jos sudarytų spread: du vienas prie kito derančius puslapius.
• Bendrą istoriją papasakok vieną kartą. Įžanginis puslapis albumo pradžioje, kuriame nurodyta, kur ir kada, padeda nesikartoti visuose kituose puslapiuose.

Klausimai, kurie visada padeda

Pasidėk šį sąrašėlį prie savo darbo vietos arba priklijuok knygos pradžioje. Išsirink vieną klausimą, atsakyk į jį nuoširdžiai, ir tavo journaling jau ant popieriaus.

• Kodėl tą akimirką griebiau fotoaparatą?
• Kas nutiko prieš pat ar iškart po šios nuotraukos?
• Ką kas nors pasakė ir kaip tai skambėjo?
• Ko nesimato nuotraukoje, bet aš vis dar prisimenu?
• Ką norėčiau, kad kas nors apie tai žinotų, kai pats nebegalėsiu papasakoti?
• Kaip tuo metu atrodė įprasta diena?
• Ką apie tai manė kiti, jų pačių žodžiais?
• Iš ko juokėmės?
• Kas dabar visai įprasta, bet vėliau atrodys ypatinga? Pagalvok apie dainas per radiją, tos savaitės naujienas ar tai, kas buvo ant stalo.
• Ko iš to išmokau arba ką pradėjau labiau vertinti?
• Ką po dešimties metų norėčiau vėl perskaityti?

Įprastos dienos lygiai taip pat vertos žodžių kaip ir dideli įvykiai. Antradienio rytas prie pusryčių stalo po dvidešimties metų dažnai būna būtent ta istorija, kurios ieškai. Pradėk šiandien nuo vieno puslapio su penkiais klausimais ir pažiūrėk, kas dar išnirs.