Kaip skaitmeninti senus albumus nieko nesugadinant

Mamos palėpėje stovi krūva albumų. Juodi puslapiai su baltu pieštuku užrašytais žodžiais, kūdikio albumas su kaspinu, aštuntojo dešimtmečio atostogų knyga su lipnia plėvele. Visi šeimoje norėtų juos turėti, o kiekvieno yra tik vienas egzempliorius. Skaitmeninimas tai išsprendžia, bet tik jei tai darai taip, kad albumai nenukentėtų, o failai ir po dvidešimties metų būtų tinkami naudoti.

Kodėl su senais albumais sunku

Pavienę nuotrauką padedi ant skenerio, ir viskas. Su albumu kitaip. Nugarėlė dažnai būna standi arba jau įlūžusi, o kas stiprią knygą prispaudžia prie stiklo, jaučia, kaip traška įrišimas. Seno, rūgštaus popieriaus puslapiai trapūs ir plyšta ties kraštais.

Be to, nuotraukos dažnai būna pritvirtintos. Klijais, išdžiūvusiais nuotraukų kampučiais arba po lipnaus albumo, dar vadinamo magnetiniu albumu, plėvele. Pastarųjų klijai po daugelio metų dažnai taip sukietėja, kad nuotraukos nebeįmanoma nuimti jos nepažeidus. O senuose scrapbookuose kartais būna iškarpų, atvirukų ir džiovintų gėlių, tokių storų, kad viršelis net nebeužsidaro.

Taigi tai ne tas atvejis, kai viską greitai perleidi per skenerį. Pirmiausia pažiūrėk, ką kiekvienas albumas atlaikys.

Pirmiausia visas puslapis, paskui nuotraukos

Kad ir kaip darytum, pradėk nuo kiekvieno viso puslapio nuotraukos. Taip išsaugosi išdėstymą, kurį sugalvojo albumo kūrėjas: kurios nuotraukos priklauso kartu, ranka rašytus prierašus, tarp jų įdėtus atvirukus. Jei vėliau atklijuojant ar pajudinant kas nors nepavyktų, bent jau būsi užfiksavęs, kaip buvo.

Paskui, kur įmanoma, atskirai nufotografuok ar nuskenuok svarbiausias nuotraukas. Jas naudosi spausdinti, didinti ar įklijuoti į naują albumą.

Skenuoti ar fotografuoti

Plokščiasis skeneris duoda ryškiausią ir tolygiausią vaizdą. Jis puikiai tinka pavienėms nuotraukoms, pavieniams lapams ir albumams su išardomu įrišimu, pavyzdžiui, albumams su varžtais ar segtuvams, iš kurių galima išimti lapus. Tada ant stiklo dėk lapą, o ne visą knygą.

Storus, įrištus ar trapius albumus saugiau fotografuoti. Albumas lieka gulėti, judini tik fotoaparatą. Štai kaip tai daryti:

• Padėk albumą ant stalo prie lango, kad šviesa kristų iš šono. Tiesioginiai saulės spinduliai meta aštrius šešėlius ir atspindžius.
• Atverstą knygą parem susuktu rankšluosčiu ar pagalvėle po viršeliu, kad nugarėlės nereikėtų visiškai ištiesti.
• Laikyk fotoaparatą ar telefoną tiesiai virš puslapio, geriausia ant stovo. Kreivas kampas iškreipia vaizdą.
• Nuimk plastiką nuo puslapio, jei tai pavyksta be vargo. Jei plėvelė prilipusi, fotografuok tiek įstrižai, kad išvengtum atspindžių, o perspektyvą ištaisyk vėliau.
• Nenaudok blykstės.

Šiuolaikinis telefonas šeimos reikmėms duoda puikų rezultatą. Bevaidrodis ar veidrodinis fotoaparatas užfiksuoja daugiau detalių, ir tai pajusi, kai vėliau norėsi nuotrauką padidinti.

30,5 × 30,5 cm (12 × 12 colių) puslapis netelpa ant įprasto A4 skenerio. Gali jį nuskenuoti dviem dalimis ir vėliau sujungti, bet tam reikia įgūdžių dirbant su nuotraukų programomis. Tada dažnai paprasčiau fotografuoti.

Raiška ir failo formatas

Skenavimo raiška matuojama dpi, t. y. taškų skaičiumi colyje. Spaudiniui tikru dydžiu pakanka 300 dpi. Jei kada nors norėsi nuotrauką atspausdinti didesnę ar priartinti veidus, skenuok didesne raiška: daugumai nuotraukų tinka 600 dpi. Mažas nuotraukėles, pavyzdžiui, kontaktines nuotraukas iš senų albumų, skenuok 1200 dpi ar didesne raiška. Galima ir daugiau, bet tada failai tampa tokie dideli, kad kompiuteriui gali būti sunku su jais dirbti.

Fotografuojant svarbu ne dpi, o pikselių skaičius. Kuo labiau puslapis ar nuotrauka užpildo kadrą, tuo daugiau išspausi iš fotoaparato. Svarbią nuotrauką verčiau nufotografuok atskirai iš arti, nei vėliau iškirpk iš puslapio nuotraukos.

Failo formatui turi du gerus pasirinkimus:

• TIFF išsaugo viską be kokybės praradimo. Failai dideli, bet tai tavo pagrindinė kopija, failas, kurio daugiau nebeliesi.
• JPEG mažesnis ir veikia visur. Rinkis aukščiausią kokybę, ne mažiau kaip 90 procentų. Neišsaugok JPEG vis iš naujo po redagavimo, nes kaskart prarandama šiek tiek kokybės.

Vėliau JPEG pavertus TIFF, jis netaps geresnis. Todėl rinkis iš pat pradžių. Dažnai daroma taip: pagrindinė kopija TIFF formatu arba aukščiausios kokybės JPEG, o šalia jos mažesnė kopija dalijimuisi.

Jei nuotraukas redaguoji, pavyzdžiui, apkarpai, ištiesini ar atgaivini spalvas, daryk tai su kopija. Pagrindinę kopiją palik tokią, kokia išėjo iš skenerio.

Išimti ar palikti

Išimk tik tas nuotraukas, kurios lengvai nusiima, pavyzdžiui, įstatytas į kampučius ar įkištas į kišenėles. Viską, kas priklijuota, skaitmenindamas tiesiog palik vietoje. Atklijavimas užima laiko ir kartais kas nors nepavyksta; tai atskiras darbas, vėlesniam laikui ir su kantrybe.

Jei vis dėlto išimi nuotraukas iš albumo, pirmiausia pažiūrėk į jų nugarėles. Ten dažnai būna užrašyti vardai, datos ar fotografo antspaudas. Nuskenuok ar nufotografuok ir nugarėlę, nes ši informacija priklauso nuotraukai. O paskui padėk jas atgal į lygiai tą pačią vietą, jei pasakojimui svarbi tvarka.

Nepamiršk, kad vertingas ir pats albumas. Nuotraukų atranka, prierašai pažįstama rašysena, tvarka: visa tai pradingsta, jei viską išardai.

Pavadinimai, kuriuos vėliau rasi

Aplankas, pilnas failų tokiais pavadinimais kaip IMG_4032, po metų tampa nebenaudingas. Iš anksto sugalvok aiškią sistemą ir jos laikykis. Gerai veikianti sistema:

• Kiekvienam albumui atskiras aplankas atpažįstamu pavadinimu, pavyzdžiui, album-oma-annie-1955-1965.
• Failai sunumeruoti pagal puslapių tvarką, su albumo pavadinimu: oma-annie-p012.tif visam puslapiui, oma-annie-p012-03.tif trečiai to puslapio nuotraukai.
• Jei žinai metus, pradėk nuo jų, pavyzdžiui, 1962-strand-scheveningen-p012-03.tif. Tada failai patys išsirikiuos pagal laiką.

Naudok mažąsias raides, brūkšnelius vietoj tarpų ir jokių ženklų, tokių kaip pasvirieji brūkšniai ar dvitaškiai. Vėliau kituose kompiuteriuose jie sukelia rūpesčių.

Ranka rašytus prierašus ir tai, ką žinai apie nuotrauką, gali įrašyti į failo aprašą, metaduomenis. Daugelis nuotraukų programų turi tam skirtą lauką. Arba aplanke laikyk paprastą tekstinį failą, kuriame prie kiekvieno failo pavadinimo užrašyta, kas nuotraukoje ir ką apie ją žinai. Paprašyk vyresnių giminaičių peržiūrėti kartu, kol dar galima, nes jie dažnai žino, kas tie žmonės nuotraukose.

Laikyk daugiau nei vienoje vietoje

Skenas viename nešiojamajame kompiuteryje toks pat pažeidžiamas kaip albumas palėpėje. Pasirūpink, kad failai būtų bent dviejose vietose, pavyzdžiui, išoriniame standžiajame diske ir debesyje, o geriausia, kad viena kopija būtų už tavo namų ribų. Tinka ir kopija pas brolį ar seserį. Retkarčiais patikrink, ar failai dar atsidaro.

Jei nori puslapius matyti kaip knygą lentynoje ir dalytis jais su kuo tik nori, tam ir sukurta tokia programėlė kaip Scrappd.

Ką daryti su originalais

Nieko neišmesk, net jei viskas nuskenuota. Skenas užfiksuoja tai, ką tuo metu galėjai matyti; originale dažnai būna daugiau. Tai ypač pasakytina apie negatyvus: visada juos saugok, nes juose yra daugiau informacijos, nei ištraukia pirmasis skenavimas.

Laikyk albumus vėsioje, sausoje vietoje, kur temperatūra pastovi, verčiau spintoje svetainėje nei palėpėje ar rūsyje. Stačius ar gulsčius, bet ne sugrūstus tarp kitų knygų. Jei yra atsilaisvinusių puslapių, sulūžusių įrišimų ar mirtinai prilipusių nuotraukų, gali padėti restauratorius.

O naujiems projektams naudok kopijas. Jei nori senelių nuotrauką panaudoti scrapbooke, atsispausdink skeną ir jį įklijuok. Originalas lieka saugus senajame albume, o kopiją gali karpyti ir ant jos rašyti kiek tik nori.