Kaip išsirinkti užrašų knygelę, pro kurią nesimuša rašalas

Pirmą naujo žurnalo puslapį rašai gražiausiu savo rašikliu. Apverti lapą, o ten viskas dar kartą, tik veidrodiniu raštu. Kas dirba su plunksnakočiu, markeriais ar trupučiu dažų, tai puikiai žino. Gera žinia: didžiąją dalį to gali išvengti, jei žinai, į ką atkreipti dėmesį, ir išbandai popierių prieš pradėdamas.

Trys panašios problemos

Skraperiai ir žurnalų kūrėjai dažnai viską sumeta į vieną krūvą, bet tai trys skirtingi dalykai. Verta juos atskirti, nes ir sprendimai skiriasi.

• Peršvietimas (angliškai ghosting arba show-through): kitos pusės tekstą matai kaip šešėlį pro popierių. Rašalas pro lapą neprasiskverbė, tiesiog popierius kiek plonas ar šiek tiek permatomas. Ant jo dažnai gali ramiai rašyti.
• Prasimušimas (bleed-through): rašalas tikrai persigėrė pro popierių ir kitoje pusėje matosi dėmelės ar linijos. Kartais net ant žemiau esančio puslapio. Tada ta kita pusė iš esmės nebetinka naudoti.
• Išsiliejimas (feathering): rašalas plinta popieriaus pluoštais, todėl linijos tampa pūkuotos, o ne aiškios. Tai vyksta priekinėje pusėje, net jei niekas neprasimuša.

Dar yra tiesiogine prasme įspaudimas: kietu rašikliu ir tvirta ranka įspaudi reljefą kituose lapuose. Greičiausiai padeda kartono gabalėlis ar atskiras lapas po puslapiu.

Į ką atkreipti dėmesį renkantis popierių

Pirmiausia visi žiūri į popieriaus svorį, dar vadinamą gramatūra: tai svoris gramais kvadratiniame metre. Daugelis žinomų užrašų knygelių būna apie 70–80 g/m², kai kurios siekia 90 ar 100 g/m². Storesnis popierius mažiau peršviečia. Dažnai minima taisyklė prieš peršvietimą – 90 g/m² ar daugiau, bet tai tik gairė.

Tačiau gramatūra – dar ne viskas. Patyrę žurnalų kūrėjai vis pastebi, kad plonas popierius kartais veikia geriau nei storas. Skirtumą lemia proklijavimas ir apdaila. Gerai proklijuotas ar lengvai dengtas popierius rašalą palieka paviršiuje, o ne sugeria. Taip gaunasi aiškios linijos ir mažai prasimušimo, net esant mažam svoriui. Kaip pavyzdys dažnai minimas plonas japoniškas planuoklių ir užrašų popierius: plonytis, bet su daugeliu plunksnakočių jam sekasi gerai. Vis dėlto tai priklauso nuo popieriaus rūšies ir gamintojo, tad išbandyk.

Atkreipk dėmesį ir į spalvą. Ant kreminio ar šiek tiek gelsvo popieriaus šešėliai mažiau krinta į akis nei ant ryškiai balto. O kas viską skenuoja, dažnai pastebi, kad skenuotame vaizde peršvietimas matosi labiau nei iš tikrųjų.

Popierius plunksnakočiui, markeriams ir akvarelei

Kas tinka, priklauso nuo to, ką su juo darai. Nėra užrašų knygelės, kuri atlaikytų viską.

Plunksnakočiui reikia lygaus, gerai proklijuoto popieriaus. Sunkiausia su šlapiu rašalu ir plačia plunksna; su plona plunksna ir sausiau rašančiu rašalu išsiversi ant daugiau popieriaus rūšių. Labiausiai peršviečia tamsus rašalas. Geliniai ir tušinukai paprastai mažai prasimuša, nors stipriai spaudžiant gali likti įspaudas.

Su markeriais – visai kita istorija. Vandens pagrindo žymekliai ir brush pens ant plono planuoklio popieriaus prasimuša labai greitai. Alkoholiniai markeriai prasimuša pro beveik bet kokį įprastą užrašų knygelės popierių. Visada pasidėk lapą apačioje ir skaičiuok, kad kita pusė bus prarasta, arba rinkis specialų markerių popierių ar tvirtą cardstock (storą, standų popierių).

Čia priskirtinas ir antspaudų rašalas. Skystas vandens pagrindo dye rašalas lengvai persigeria. Pigmentinis rašalas labiau lieka paviršiuje ir ant plono popieriaus paprastai kelia mažiau bėdų.

Sunkiausia su akvarele. Įprastas užrašų knygelės popierius banguoja, o dažai prasisunkia. Jei tik retkarčiais nori mažo akcento, gali dažyti vieną pusę, o kitą palikti tuščią. Jei nori tikrai tapyti žurnale, rinkis eskizų knygą su mixed media ar akvarelės popieriumi. Jis daug sunkesnis; tikras akvarelinis popierius paprastai būna 200–300 g/m².

Ar guli plokščiai? Įrišimas ir formatas

Rašyti į užrašų knygelę, kuri vis užsiverčia, nemalonu. Ypač ties atvarto viduriu, kur savaitės apžvalgoje kelios dienos pradingsta nugarėlėje.

Štai įprasti įrišimai:

• Siūtas (sąsiuviniai susiūti siūlu): kurį laiką panaudotas dažnai gerai guli plokščiai ir yra tvirtas.
• Klijuotas: pigesnis, bet dažnai atšoka atgal ir dažnai atverčiant bei užverčiant gali atsiklijuoti.
• Spirale ar žiedais: guli visiškai plokščiai ir gali būti perlenktas per pusę. Tačiau rašant kairėje pusėje žiedai trukdo.
• Keičiamų lapų sistema arba traveler's notebook: popierių renkiesi pats ir pakeiti, jei netinka. Patogu, jei dirbi su skirtingais rašikliais ir technikomis.

Parduotuvėje išbandyk. Atversk knygelę per vidurį ir paleisk. Ar ji lieka atversta ir ar gali be vargo rašyti iki pat lenkimo? Taip pat kelis kartus atversk ir užversk viršelį ir pajusk, ar nugarėlė tvirta.

Dėl formato: daugeliui žurnalų kūrėjų A5 yra gera aukso vidurio išeitis – pakankamai didelis darbui ir pakankamai mažas pasiimti su savimi. Kuo daugiau įklijuoji, tuo storesnė darosi knyga. Tada keičiamų lapų sistema suteikia daugiau vietos, nes lapus gali išimti.

Kaip išbandyti popierių prieš pradedant

Visada išbandyk prieš pradėdamas pirmą tikrą puslapį. Štai kaip:

1. Paimk paskutinį užrašų knygelės puslapį ar lapą.
2. Kiekvienu rašikliu, markeriu ir antspaudu, kurį nori naudoti, nubrėžk liniją, užrašyk žodį ir užpildyk mažą plotelį. Šalia užrašyk pavadinimą.
3. Spausk taip, kaip įprastai, ir rašyk ir šlapia, sodria linija, ne tik sausu brūkšniu.
4. Leisk viskam gerai išdžiūti.
5. Apversk lapą ir pažiūrėk į kitą pusę bei į žemiau esantį puslapį. Pabandyk jį palaikyti ir prieš šviesą.

Jei parduotuvėje išbandyti negali, paieškok nuotraukų, kaip atrodo kitų sukurtų puslapių kita pusė. Ir nepirk iškart krūvos, jei dar neišbandei vienos knygelės.

Ką daryti, jei vis tiek prasimušė

Taip jau nutiko, o knygos išmesti nenori. To ir nereikia.

• Užklijuok. Dizaino popieriaus gabalas, nuotrauka, journaling kortelė ar vokelis visiškai uždengia prasimušusią pusę. Daugelis žurnalų kūrėjų būtent tai naudoja kaip naujo puslapio pradžią.
• Suklijuok du puslapius. Dirbk tik priekinėje pusėje ir priklijuok prie jos kitą lapą. Puslapis taps tvirtesnis, o dėmės neliks.
• Dirbk ant atskiro popieriaus. Piešk ar tapyk ant atskiro lapo ir paskui jį įklijuok. Tada užrašų knygelės popierius nebesvarbus.
• Dirbdamas su markeriais ar dažais, pasidėk po puslapiu apsauginį lapą, kad žemiau esantis puslapis liktų švarus.
• Kitiems puslapiams rinkis plonesnį rašiklį, sausesnį rašalą ar tamsesnę spalvą.
• Leisk rašalui ramiai išdžiūti arba nusausink jį servetėle, jei popierius sugeria lėtai.

O kartais geriausia tiesiog palikti kaip yra. Šiek tiek vakarykštės dienos šešėlio – tai dalis knygos, kuri tikrai naudojama. Peršviečiantis popierius nėra sugadintas. Tai tiesiog plonas popierius.