Kelerių metų dienoraštis: kasdien po kelias eilutes

Įprastas dienoraštis kas vakarą laukia tuščio puslapio. Kelerių metų dienoraštis prašo vos kelių eilučių. O kol jas rašai, virš jų perskaitai, ką veikei lygiai prieš metus tą pačią dieną. Dėl šio nedidelio skirtumo daugeliui tai tampa pirmuoju dienoraščiu, kurį jie iš tikrųjų rašo ilgai.

Kas yra kelerių metų dienoraštis

Kelerių metų dienoraštyje kiekviena data turi vieną puslapį. Jame vienas po kito išdėstyti trys, penki ar dešimt nedidelių langelių, po vieną kiekvieniems metams. Kovo 14-ąją šiemet rašai į viršutinį langelį. Kitais metais atsiverti tą patį puslapį ir rašai į langelį žemiau, o tavo senas tekstas – iškart virš jo.

Todėl ant viršelio nėra metų. Pradedi, kada nori, nuo bet kurios datos, o metus pats įrašai į langelius. Po metų vėl grįžti prie pradinio puslapio ir eini per knygą iš naujo, kol užsipildo visi langeliai.

Kadangi kiekviena diena turi tik vieną puslapį, penkerių ar dešimties metų dienoraštis nebūtinai daug storesnis už įprastą dienoraštį su puslapiu kiekvienai dienai. Tiesiog langeliai mažėja, kai viename puslapyje turi tilpti daugiau metų.

Yra ir kitokių variantų. Kai kuriose knygose viename puslapyje – dvi dienos, todėl langeliai dar mažesni. Kitose kiekvieniems metams yra papildomų puslapių, pavyzdžiui, mėnesio apžvalga, laisvas puslapis tam, kas netilpo į langelį, arba puslapis metų pabaigoje atsigręžti atgal.

Treji, penkeri ar dešimt metų: nuo ko pradėti

Patyrę rašantieji beveik visi pataria tą patį: nepradėk iškart nuo dešimties metų, jei dar niekada ilgai nerašei dienoraščio. Trejų ar penkerių metų knyga – mažesnis pažadas, ir greičiau pajusi, ar tai tau tinka.

Keli dalykai, į kuriuos verta atkreipti dėmesį renkantis:

• Vieta dienai. Kuo daugiau metų, tuo mažiau eilučių dienai. Dešimties metų dienoraštyje dažnai jų tik dvi ar trys, trejų metų knygoje paprastai šiek tiek daugiau. Jei rašai stambiai, rinkis mažiau metų arba didesnį formatą.
• Svoris. Storas dešimties metų dienoraštis kietais viršeliais yra sunkus ir nelengvai telpa į rankinę. Tai knyga naktiniam staleliui.
• Ar atsiverčia lygiai. Daug kelerių metų dienoraščių yra siūti, bet neatsiverčia lygiai, ypač knygos pradžioje ir pabaigoje. Tada po ta puse, kur mažiau puslapių, pakišk kitą knygą, kad galėtum rašyti tiesiai.
• Popierius ir rašiklis. Popierius dažnai plonas, kad knyga būtų patogi. Jei rašai plunksnakočiu, pirmiausia pabandyk kelis žodžius gale esančiame puslapyje. Mažiausiai persispaudžia gelinis rašiklis arba plonas tušinukas.
• Šventės. Importuotose knygose kartais pažymėtos kitos šalies šventės. Nieko baisaus, bet gera žinoti.

Jei nori pirmiausia išbandyti nepirkdamas knygos, tai galima ir paprastame sąsiuvinyje. Kiekvienam puslapiui užrašyk datą ir liniuote padalyk jį į langelius. Arba imk segtuvą su laisvais lapais – tada pats nuspręsi, kiek metų rašysi.

Dažnai girdimas patarimas: rinkis knygą, kuri tau graži. Imsi ją kasdien, ištisus metus. Knygos, prie kurios prisiriši, ne taip greitai apleisi.

Ką parašyti keliose eilutėse

Maža vieta – ne apribojimas, o visa idėja. Nereikia rašyti istorijos, tik palikti pėdsaką. Nemėgink sugauti visko, pasirink vieną dalyką.

Kas gerai tinka:

• ką veikei: darbo diena, pasivaikščiojimas, gimtadienis
• kažkas mažo, ką kitaip pamirštum: vaiko pasakytas sakinys, juokelis prie stalo
• oras, pirmasis narcizas sode, pirmoji naktis su įjungtu šildymu
• kaip jauteisi, keliais žodžiais
• ką skaitei, gaminai ar žiūrėjai
• kaip miegojai ar kaip sekėsi su sveikata

Naudingas įprotis – viršuje keliais raktažodžiais apibendrinti dieną arba apvesti vieną žodį. Taip vėliau greitai rasi, kuriais metais kas nors nutiko.

Kai kurie rašo rytą apie praėjusią dieną. Tai tinka, jei vakare būni per daug pavargęs, o po nakties dažnai geriau žinai, kas iš tikrųjų buvo svarbu.

Tegul jame būna ir šiek tiek tavęs. Mažas lipdukas, washi tape (dekoratyvinės popierinės juostelės) gabalėlis ar piešinėlis paraštėje – kodėl gi ne, jei tik paliksi laisvus langelius kitiems metams. Tikram klijavimui kelerių metų dienoraštis per plonas.

Derinti su įprastu dienoraščiu ar planuokliu

Kelerių metų dienoraštis nepakeičia visko. Ilga kelionė, sunki savaitė ar minčių kupina diena netelpa į tris eilutes. Todėl daugelis šalia jo rašo ir antrą knygą.

Keli gerai veikiantys deriniai:

• Kelerių metų dienoraštis ir žurnalas. Į mažąją knygą rašai faktus, į įprastą dienoraštį ar žurnalą – mintis ir jausmus. Jei nori juos susieti, langelyje įrašyk nuorodą, pavyzdžiui, „žr. žurnalą“.
• Kelerių metų dienoraštis ir planuoklis. Susitikimai, pirkinių sąrašai ir užduotys priklauso planuokliui. Taip kelerių metų dienoraštis lieka apie tavo gyvenimą, o ne apie darbų sąrašą.
• Kelerių metų dienoraštis ir albumas. Atvirukai, pakuotės ir nuotraukos keliauja į atskirą knygą ar scrapbook. Tada kelerių metų dienoraštis lieka plokščias ir metų metus telpa į viršelį.

Gera taisyklė: niekada nerašyk to paties dviejose vietose. Kiekvienai knygai duok savo užduotį, tada neatrodys, kad dirbi dvigubai.

Ką daryti, jei praleidi dienų

Tu praleisi dienų. Kiekvienas, rašantis kelerių metų dienoraštį, turi tuščių langelių. Skirtumas tarp tų, kurie tęsia, ir tų, kurie meta, daugiausia slypi tame, kaip elgiamasi su tomis spragomis.

• Palik juos tuščius. Tuščias langelis – ne klaida. Knyga tiesiog tęsiasi, o rytoj tavęs vėl lauks langelis.
• Nepildyk per prievartą. Kas atsilieka savaitę ir nori viską pasivyti, greitai nusivilia. Daugiausia užrašyk dienas, kurias dar prisimeni, ir vėl pradėk nuo šiandien.
• Rašyk trumpai. Užtenka vienos eilutės. Net „rami diena, nieko ypatingo“ skaitosi.
• Pasirink pastovias progas. Jei kasdien nepavyksta, gali užrašyti tik ypatingas dienas: gimtadienius, šventes, pirmąją mokslo dieną. Ir tada po kelerių metų turėsi gražių palyginimų.
• Tiesiog pradėk iš naujo. Net po kelių mėnesių tylos gali tęsti nuo bet kurio puslapio.

Kartais metai būna tokie sunkūs, kad kurį laiką nenori matyti senų puslapių, pavyzdžiui, po netekties. Tada knyga gali kurį laiką pabūti užversta. Ji palauks, kol vėl būsi pasiruošęs.

Kodėl atsigręžti atgal taip smagu

Gražiausią kelerių metų dienoraščio dalį pajunti tik antraisiais metais. Atsiverti puslapį, ir štai jis: ką veikei pernai, dėl ko nerimavai, koks mažas tada dar buvo tavo vaikas.

Pamatai dalykų, kurių įprastame dienoraštyje niekada nepastebėtum. Kad kiekvieną pavasarį maždaug tą pačią savaitę peršąli. Kad obelis vienais metais pražysta anksčiau nei kitais. Kad pernykštis rūpestis dabar vargu ar vertas minties. Kartais aptinki sutapimų: dvejus metus iš eilės tą pačią dieną atvirukas nuo tos pačios draugės.

Ir pamatai, kas liko taip pat. Tai lygiai tiek pat vertinga, kaip ir tai, kas pasikeitė.

Po trejų ar penkerių metų turi nedidelę knygą, kuri diena po dienos apibendrina dalį tavo gyvenimo. Knygą, kurią saugosi ir kurią po dvidešimties metų vis dar norėsi atsiversti.