Dizaino principai darniam scrapbook puslapiui

Tikriausiai tau tai pažįstama. Turi gražaus popieriaus, gerų nuotraukų ir mielų dekoracijų, bet puslapis vis tiek neatrodo gerai. Jis atrodo perkrautas, arba atvirkščiai – tuščias, arba kreivas. Dažniausiai kalta ne medžiaga, o keli dizaino principai, kurie truputį neveikia. Dizaineriai ir fotografai juos naudoja jau labai seniai, ir scrapbook puslapyje jie veikia lygiai taip pat. Kai juos žinai, gali rinktis sąmoningiau ir pamatyti, kodėl puslapis neveikia.

Akcentas: kur pažiūri pirmiausia

Akcentas – tai vieta, į kurią akis nukrypsta pirmiausia. Daugelyje puslapių tai pagrindinė nuotrauka, bet tai gali būti ir pavadinimas, teksto dalis ar ypatinga kortelė. Be akcento akis klaidžioja ir neranda ramybės.

Akcentą sukursi keliais būdais:

• Dydis: svarbiausias elementas yra didžiausias. Pagrindinė nuotrauka, aiškiai didesnė už kitas, iškart krenta į akis.
• Kontrastas: šviesi nuotrauka ant tamsaus pagrindo, arba atvirkščiai.
• Pagrindas ar rėmelis: popieriaus kraštelis aplink nuotrauką.
• Gylis: nuotrauka ar pavadinimas ant putplasčio juostos tiesiogine prasme iškyla į priekį.
• Dekoracijos: nedidelė jų grupelė nuotraukos kampe patraukia akį ten.

Spąstai – šias priemones išbarstyti po visą puslapį. Jei didžiausia nuotrauka kairėje, ryškiausia spalva viršuje dešinėje, o daugiausia dekoracijų apačioje dešinėje, turi tris akcentus, kurie konkuruoja tarpusavyje. Sutelk juos vienoje vietoje. Tada visi žinos, kur prasideda istorija.

Prieš pradėdama, paklausk savęs, ką nori, kad kas nors pamatytų pirmiausia. Veidą, nuotaiką, įvykį? Atsakymas nulems, kuri nuotrauka bus didelė ir kas bus aplink ją.

Tuščia erdvė: kodėl tuštuma sustiprina puslapį

Tuščia erdvė – tai kiekviena puslapio dalis, kurią sąmoningai palieki be nuotraukų, dekoracijų, teksto ir margų raštų. Ji nebūtinai turi būti balta. Tinka ir vienspalvis lapas, kraft popierius ar ramus raštas.

Pamačius tuščią lapą, pirmas noras – jį užpildyti. Vis dėlto laisva erdvė leidžia akiai pailsėti ir paryškina tai, kas yra. Pagalvok apie švyturį tuščioje pakrantėje: erdvė aplink jį padaro jį didelį.

Tuščia erdvė geriausiai veikia, kai elementus sugrupuoji. Jei penkias nuotraukas ir dešimt lipdukų tolygiai išdėliosi po puslapį, niekur neliks tikros erdvės, tik plyšeliai. Jei tuos pačius dalykus sudėsi į vieną bloką, staiga atsiras didelis ramus plotas. Ta pati medžiaga, visai kitas puslapis.

Gali būti ir per daug. Puslapis su viena maža nuotrauka kampe ir daugiau nieko greitai atrodo pasimetęs. Svarbiausia – proporcija. Čia padeda pagrindas: lapas ar didelis pagrindas, ant kurio ar prie kurio guli dauguma elementų. Jis neturi visko uždengti, bet neleidžia elementams atrodyti, lyg jie laisvai plūduriuotų puslapyje.

Trečdalių taisyklė

Trečdalių taisyklė atkeliavo iš fotografijos. Mintyse padalyk puslapį dviem horizontaliomis ir dviem vertikaliomis linijomis į devynis lygius langelius. 30,5 × 30,5 cm (12 × 12 colių) puslapyje tos linijos eina maždaug kas 10 cm. Keturi taškai, kuriuose linijos susikerta, yra stiprios vietos tavo akcentui.

Nuotrauka pačiame viduryje atrodo statiška, kaip luitas. Pastumk ją kiek į kairę ar dešinę, kad svarbiausia dalis atsidurtų susikirtimo taške, ir puslapis įgaus judesio. Kitoje pusėje tada padėk ką nors mažesnio, kad atsvertum.

Keli būdai naudoti tinklelį:

• Leisk pagrindinei nuotraukai užimti keturis langelius viename kampe. Visa kita – likusiuose langeliuose.
• Vieną langelį palik pavadinimui ir tekstui. Tas ramus langelis kontrastuoja su užpildyta dalimi.
• Pavadinimą ir dekoracijų grupelę padėk priešinguose kampuose, pavyzdžiui, viršuje kairėje ir apačioje dešinėje. Taip atsiranda įstrižainė, kuri veda akį per puslapį.
• Vieną horizontalią tinklelio eilę naudok kaip juostą su keliomis mažomis to paties momento nuotraukomis.

Žiūrėk į tinklelį kaip į pagalbininką, o ne įstatymą. Jis padeda nespėlioti, bet visada gali nuo jo nukrypti, jei to reikia nuotraukai.

Vizualinis trikampis

Vizualinis trikampis – trečdalių taisyklės giminaitis. Puslapyje sudėlioji tris akcentus, kurie kartu sudaro trikampį, o tavo akcentas būna jo viduje arba viename iš kampų. Akis šokinėja nuo taško prie taško ir taip lieka puslapyje.

Tie trys akcentai gali būti dekoracijų grupelės, bet ir tris kartus pasikartojanti spalva. Gera gudrybė – paimti akcentinę spalvą iš nuotraukos, pavyzdžiui, raudoną vaiko striukelę, ir pakartoti ją dar dviejose vietose. Trikampis neprivalo būti tvarkingas; kreivas dažnai veikia geriau. Kaip sudėlioti tokią grupelę ir kur ją padėti, skaityk straipsnyje apie embellishments.

Sunkių ir lengvų elementų pusiausvyra

Kiekviena puslapio dalis turi vizualinį svorį. Sunkūs yra dideli daiktai, tamsios ir ryškios spalvos, margi raštai ir viskas, kas stora. Lengvi – maži daiktai, švelnios spalvos, vienspalviai plotai ir plonos linijos.

Yra trys pusiausvyros rūšys:

• Simetriška: kairė ir dešinė maždaug vienodos. Tai atrodo ramu ir stabilu, kartais kiek oficialu.
• Asimetriška: viena pusė sunkesnė, ir ją atsveria kas nors kita priešingoje pusėje. Tai atrodo gyviau. Didelė nuotrauka dešinėje gali būti atsverta mažesnės, tamsios grupelės kairėje.
• Aplink centrą: viskas sugrupuota aplink vieną centrinę vietą, kaip rato stipinai.

Jei apačia daug sunkesnė už viršų, viršuje padėk kelis mažesnius akcentus. Gerai veikia ir didelės nuotraukos ar dekoracijos, išdėstytos įstrižai viena priešais kitą.

Atkreipk dėmesį ir į žvilgsnio kryptį nuotraukoje. Jei žmogus žiūri į dešinę, toje pusėje palik šiek tiek erdvės. Jei nuotrauką padėsi taip, kad žmogus žiūrėtų už puslapio ribų, skaitytojo akis paseks tą žvilgsnį lauk.

Spalva irgi turi svorio. Žinoma nykščio taisyklė – maždaug 70, 20 ir 10 procentų santykis: didelė pagrindinė spalva, dažnai neutrali, mažesnė antroji spalva ir žiupsnelis akcentinės spalvos. Tas žiupsnelis gali būti ir ryškus; būtent truputis kažko stipraus patraukia dėmesį ten, kur nori.

Pasikartojimas vientisumui

Pasikartojimas sujungia atskiras dalis. Kai ta pati spalva, forma, raštas ar medžiaga pasikartoja keliose vietose, akis puslapį mato kaip visumą.

Kartoti gali:

• spalvą: tas pats atspalvis pagrinde, popieriaus juostelėje ir lipduke
• formą: apskritimai rašte, sagutėse ir iškirstame skritulyje
• linijas: dygsniai, washi tape juostelė ir kortelės kraštas ta pačia kryptimi
• žodžius: žodis iš pavadinimo, kuris pasikartoja tavo tekste

Pasikartojimas veikia ir per kelis puslapius. Tos pačios raidės pavadinimams, tas pats datos antspaudas ar ta pati paletė iš atskirų maketų eilės padaro vieną knygą. Jei skirtingų dienų nuotraukos tarpusavyje nedera, gali padėti visas jas, arba visas išskyrus vieną, atspausdinti nespalvotai.

Giminingas principas – lygiavimas. Nuotraukų ir blokų kraštus išdėliok vienoje linijoje, o elementai tegul liečiasi arba šiek tiek persidengia. Atskirai plūduriuojantys dalykai greitai atrodo atsitiktiniai.

Per daug pasikartojimo padaro puslapį nuobodų. Todėl kartais būtent netikėtas derinys veikia gerai: drąsi nuotrauka su švelnia gėlyte, šiurkštus kartonas šalia nėrinių. Kontrastas palaiko akies budrumą, pasikartojimas viską laiko kartu.

Kaip išanalizuoti puslapį, kuris neatrodo gerai

Kai puslapis neatrodo gerai, priežastį rasti padeda nuosekli tvarka. Viską išdėliok neklijuodama ir nufotografuok telefonu. Mažame ekrane kompoziciją matai geriau nei iš arti. Tada eik per šiuos klausimus.

1. Kur pažiūriu pirmiausia? Ar to ir norėjau? Jei ne, tavo akcentas yra ne toje vietoje arba nepakankamai stiprus.
2. Ar yra kelios vietos, kurios reikalauja dėmesio? Vieną pašalink arba sumažink.
3. Kiek spalvų matau? Jei daugiau nei trys ar keturios, pažiūrėk, be kurių gali apsieiti.
4. Ar yra didelis ramus plotas? Jei ne, sugrupuok elementus arčiau vienas kito.
5. Ar viskas viduryje? Pastumk pagrindinę nuotrauką į tinklelio susikirtimo tašką.
6. Ar puslapis linksta į vieną pusę? Lengvesnėje pusėje padėk nedidelį akcentą arba perkelk ką nors sunkaus.
7. Ar kas nors plūduriuoja atskirai? Tegul tai liečia pagrindą arba yra vienoje linijoje su kuo nors kitu.
8. Kas nutinka, jei pašalinu vieną dalyką? Dažnai būtent to puslapiui ir reikėjo.

Jei nesiseka, pabandyk dirbti pagal sketch ar paruoštą šabloną. Juose šie principai jau pritaikyti, o praleisdama ar perstumdama elementus greitai suprasi, kas lemia skirtumą. Po kurio laiko tai ateis savaime, ir jau dėliodama pamatysi, kas negerai.