Sluoksniai ir gylis tavo puslapyje

Padėk nuotrauką ant popieriaus lapo, ir ji tiesiog guli. Pakišk po ja kito popieriaus gabalėlį, iki pusės pakišk etiketę, pakelk vieną gėlytę lipduku, ir staiga puslapis įgauna gylį. Jį beveik norisi paliesti. Tai ir yra visa sluoksnių paslaptis: ne daugiau daiktų, o daiktai, kurie remiasi vienas į kitą.

Kodėl sluoksniai praturtina puslapį

Sluoksniai nuotraukai suteikia atramą. Nuotrauka, priklijuota tiesiai ant fono, tarsi plūduriuoja. Su popieriaus kraštu po ja, antru lapu, kuris šiek tiek išsikiša, ar juostele, einančia po ja, ji gauna vietą, kuriai priklauso.

Jie taip pat valdo žvilgsnį. Ten, kur susitinka daugiausia sluoksnių, pažiūri pirmiausia. Todėl juos kurk aplink tai, ką nori parodyti, dažniausiai aplink pagrindinę nuotrauką ar pavadinimą.

O dar sluoksniai kažką pasakoja. Maršruto žemėlapio gabalėlis, čekis, iki pusės išlindęs iš po nuotraukos, močiutės staltiesės nėrinių kraštelis: kiekvienas sluoksnis prideda istorijos dalelę. Plokščias puslapis gali būti nuostabus, bet sluoksniuotas puslapis atrodo kaip išsaugota akimirka.

Kurk nuo didelio iki mažo

Paprasčiausias būdas išlaikyti sluoksnius ramius – laikytis nuoseklios tvarkos. Daug patyrusių skraperių dirba taip:

1. Fonas: visas kartono (tvirto, vienspalvio popieriaus) arba dizaino popieriaus lapas.
2. Panelė: mažesnis kito popieriaus gabalas, šiek tiek pakreiptas arba tiesus, kuris apibrėžia vidurinę puslapio dalį.
3. Pagrindai: vienas ar du popieriaus sluoksniai tiesiai po nuotrauka, kiekvienas keliais milimetrais didesnis.
4. Nuotrauka.
5. Smulkmenos: etiketės, lipdukai, kaspino gabalėlis, žodis.

Taigi dirbk nuo didelių plotų link mažų detalių. Kas pradeda atvirkščiai, nuo mielų smulkmenų, dažnai baigia puslapiu, kuriame viskas šaukia vienodai garsiai.

Pirmiausia viską išdėliok be klijų. Stumdyk, sukinėk, išimk. Nufotografuok telefonu ir pažiūrėk į nuotrauką: mažame ekrane iškart matyti, ar puslapis kreivas, ar kur nors per daug prigrūsta. Tik kai viskas tinka, pradėk klijuoti.

Kiek sluoksnių pakanka?

Tikslaus skaičiaus nėra, bet padeda kelios nykščio taisyklės:

• Po nuotrauka dažniausiai pakanka dviejų ar trijų sluoksnių. Daugiau – ir vietoj rėmelio gaunasi krūvelė.
• Pasirink vieną vietą, kur sluoksniai susitinka. Antras, mažesnis spiečius kitoje puslapio pusėje gali būti kaip atsvara.
• Kuo daugiau nuotraukų, tuo mažiau sluoksnių ir puošmenų kiekvienai nuotraukai.
• Palik tuščios vietos. Būtent ta ramybė leidžia sluoksnius pamatyti.

Jei abejoji, ar jau baigta, sustok vienu žingsniu anksčiau, nei planavai. Sluoksnį pridėti visada gali ir vėliau. Nuimti jau priklijuotą – sunku.

Putplasčio juosta ir kiti būdai pakelti

Putplasčio juosta (foam tape) – tai dvipusė lipni juosta su putplasčio sluoksneliu per vidurį. Ji būna ritinėliais ir atskirais kvadratėliais ar apskritimais, dažnai vadinamais foam squares, pop dots arba 3D lipdukais. Tai, ką ja pakeli, meta mažą šešėlį ant apatinio sluoksnio. Būtent tai ir sukuria efektą.

Keli būdai ją naudoti:

• Pakelk pagrindinę nuotrauką keliais kvadratėliais. Dėk juos ne tik į kampus, bet ir vieną ar du į vidurį, kitaip nuotrauka įlinks.
• Iškirstos kelių sluoksnių gėlės atveju putplasčio gabalėlį klijuok tik po viršutiniais žiedlapiais. Tada jie atsiskiria nuo apatinio sluoksnio, ir gauni tikrą gėlę vietoj plokščio paveikslėlio.
• Iškirptą pavadinimą uždėk ant putplasčio juostos virš tamsesnio pagrindo. Šešėlis padeda raides lengviau perskaityti ant margo fono.
• Po plonomis, smulkiomis formomis gali dėti siaurus putplasčio gabalėlius po platesnėmis dalimis. Tai šiek tiek kruopštus darbas, bet šešėlis to vertas.

Kaitaliok aukščius. Puslapis, kuriame viskas vienodai pakelta ant putplasčio, yra toks pat plokščias kaip ir puslapis be jo. Derink plokščius lipdukus fone su storesniais lipdukais ar chipboard elementais (tvirtu kartonu su spauda) priekyje, ir tavo pavadinimas savaime įgaus gylį.

Gylį galima sukurti ir be putplasčio:

• Klijuok popierių tik per vidurį. Kraštai lieka laisvi ir šiek tiek atsiriečia. Taip gaunasi lengvas, švelnus sluoksnis.
• Atsargiai užlenk iškirstų gėlių ir drugelių žiedlapius ar sparnelius per pirštą ar rašiklį.
• Pakišk vellum (permatomą popierių) po sluoksniu arba uždėk ant jo. Apatinis sluoksnis vis dar neryškiai matyti, ir tai sukuria švelnų, gilų įspūdį.
• Pastumk nuotrauką ant kelių gėlių stiebų. Tada atrodo, lyg gėlės augtų už jos.

Kaip išlaikyti sluoksnius tvarkingus

Sluoksniai tampa netvarkingi, kai juose nėra darnos. Štai kas padeda:

• Dirbk su ribota palete, dviem ar trimis spalvomis, suderintomis su nuotrauka. Spalvas rinkis iš pačios nuotraukos.
• Tos pačios rūšies elementams naudok tą patį popierių. Visos širdelės tos pačios raudonos, visi lapeliai tos pačios žalios. Tai suteikia ramybės.
• Grupuok. Trys daiktai, persidengiantys nuotraukos kampe, atrodo kaip viena visuma. Tie patys trys daiktai, išbarstyti po puslapį, atrodo kaip pavienė netvarka.
• Leisk puošmenoms truputį užlįsti ant nuotraukos kampo, tada jos atrodo kaip jos dalis.
• Pasirūpink, kad viskas būtų mažesnis už nuotrauką. Puošmenos turi padėti, o ne konkuruoti.
• Jei spalvų ir kontrasto jau daug, papildomų dalykų reikia nedaug.

Pasirūpink ir pagrindine tvarka. Nematomas tinklelis, kai panelių ir nuotraukų kraštai sutampa su tomis pačiomis linijomis, net pilną puslapį išlaiko įskaitomą. Po to vienas elementas gali būti pakreiptas, pavyzdžiui, etiketė ar juostos gabalas. Būtent todėl, kad visa kita stovi tiesiai, jis krenta į akis.

Tekstūra iš popieriaus, audinio ir reljefo

Gylis slypi ne tik aukštyje. Puslapį praturtina ir paviršių skirtumai. Lygus šalia šiurkštaus, blizgus šalia matinio, popierius šalia audinio.

• Kaitaliok popieriaus rūšis: lygų kartoną, kraft popierių, perlamutrinį popierių, vellum.
• Plėšyk kraštus. Prispausk metalinę liniuotę prie popieriaus ir kita ranka patrauk popierių aukštyn palei ją. Jei nori laisvesnės formos, pirmiausia nubrėžk liniją šlapiu teptuku; ten popierius plyš lengviau.
• Kraštus pašiurkštink žirklėmis ar švitriniu popieriumi ir truputį patrink rašalu. Pirmiausia išbandyk ant atraižos.
• Naudok audinį: kaspino juostelę, džiutą, nėrinius, medvilnės skiautę, sagutę.
• Embosingas suteikia reljefo pačiam popieriui. Embosingo aplanku (formele su raštu) įspaudi struktūrą į kartono lapą, ir jis beveik nepastorėja.
• Siuvimo mašina išsiūta siūlė aplink panelę laiko sluoksnį ir dar prideda tekstūros.
• Baltų dažų taškeliai ar šiek tiek rašalo per kelis sluoksnius juos sujungia tarpusavyje.

Pabandyk ir iškirpti formą iš dizaino popieriaus bei uždėti ją atgal kaip atskirą sluoksnį. Gėlių iškirpimas iš rašto (tai vadinama fussy cutting) – pigus būdas sunaudoti atraižas, ir iškart gauni papildomą sluoksnį.

Gylis, kad albumas netaptų per storas

Kiekvienas sluoksnis užima vietos albume. Keli puslapiai su storomis puošmenomis, ir albumas greitai ima plačiai žiotis arba įmautės persikreipia. Štai kaip tai suvaldyti:

• Storiausius sluoksnius laikyk toliau nuo albumo nugarėlės. Ten spaudžia pirmiausia.
• Putplasčio juostą naudok daugiausia vienam ar dviem dalykams puslapyje, ne viskam.
• Rinkis plonus gylio būdus: popierių, priklijuotą tik per vidurį, vellum, embosingą, plėšytus kraštus. Jie duoda daug efekto beveik be storio.
• Šalia storo puslapio dėk ramų, plokštesnį puslapį. Tai malonu ir akiai, ir albumui.
• Kaitaliok puslapius su daug reljefo ir be jo arba išdėstyk storas vietas taip, kad uždarytame albume jos negultų viena ant kitos.
• Albumas su laisva nugarėle, pavyzdžiui, albumas su varžtais ar segtuvas su žiedais, duoda daugiau vietos nei tvirtai įrišta knyga.

Storą albumą su daug reljefo geriau laikyk gulsčią, o ne stačią, savo dėžutėje ar lentynoje, ir nedėk ant jo nieko sunkaus. Tada pakelti sluoksniai ir liks tikrai pakelti.

Pradėk nuo vienos nuotraukos

Jei nori išbandyti, imk puslapį su viena nuotrauka. Pakišk po ja panelę ir pagrindą, keliose vietose pakelk nuotrauką ir viename kampe sudėk nedidelę trijų dalykų grupelę. Pažiūrėk, ką tai duoda. Nė nepajusi, kaip popieriaus atraižas imsi matyti kitaip: ne kaip atliekas, o kaip savo kitą sluoksnį.