Pereiti prie turinio
Visi straipsniai
Technikos · 6 min. skaitymo

Karštasis ir šaltasis embosingas: kaip išgauti reljefą puslapyje

Su milteliais ir karščiu arba su įspaudimo aplanku ir spaudimu: du būdai išgauti reljefą ant popieriaus. Štai kaip atlikti abu, kad neliktų pabirų kruopelių ir išsigaubusių atvirukų.

Juodas vokas su reljefiniu raštu ir auksinės spalvos antspaudu
Nuotrauka: Senna Doe · Pexels

Embosingas reiškia, kad popieriuje ar ant jo sukuri reljefą. Yra du būdai, ir panašūs jie tik rezultatu: atliekant karštąjį embosingą sluoksnelis miltelių išsilydo į iškilią liniją, o atliekant šaltąjį įspaudi į formą patį popierių. Abu būdai suteikia puslapiui kažko, ką norisi paliesti, ir tam nereikia storų dekoracijų.

Skirtumas trumpai

Karštasis embosingas dar vadinamas heat embossing. Antspauduoji lipnu rašalu, užberi embosingo miltelių ir kaitini, kol jie išsilydo. Gaunama blizgi arba matinė linija, kuri truputį iškyla virš popieriaus ir yra miltelių spalvos. Tinka užrašams, trumpiems tekstams, rėmeliams ir smulkiems motyvams.

Šaltasis embosingas dar vadinamas sausuoju. Nereikia nei rašalo, nei karščio: popierių įspaudi į raštą įspaudimo aplanku mašinoje arba trafaretu ir embosingo pieštuku su rutuliuku gale. Popierius įgauna iškilią ir įdubusią pusę. Tai ypač gražu fonams ir subtiliai vienos spalvos tekstūrai.

Abu būdus galima ir derinti. Jei visą lapą padengsi išlydytais auksiniais milteliais ir, dar šiek tiek šiltą, pervarysi per įspaudimo aplanką, gausi auksinį plotą su raštu.

Ko reikia karštajam embosingui

  • Embosingo rašalas: dažniausiai bespalvis, šiek tiek lipnus rašalas (dažnai vadinamas watermark ink). Tinka ir pigmentinis rašalas, kuris ilgai neišdžiūsta. Greitai džiūstantis dye rašalas išdžiūsta per greitai, todėl milteliai prie jo nelimpa.
  • Embosingo milteliai pasirinktos spalvos. Balti, auksiniai ir skaidrūs – puiki pradžia.
  • Karšto oro pistoletas, dar vadinamas heat tool. Plaukų džiovintuvas jo nepakeis: jis neįkaista pakankamai, o stipri oro srovė nupučia miltelius nuo popieriaus.
  • Antspaudas, popieriaus lapas ar indelis miltelių pertekliui surinkti ir mažas minkštas teptukas.
  • Jei nori, embosingo žymeklis – flomasteris su tuo pačiu lipniu rašalu, kad galėtum rašyti ar piešti ranka ir paskui tai embosuoti.

Karštasis embosingas žingsnis po žingsnio

  1. Pirmiausia patrink popierių antistatiniu maišeliu. Apie tai daugiau – žemiau.
  2. Antspauduok embosingo rašalu. Spausk tvirtai ir tolygiai, o antspaudą kelk tiesiai aukštyn. Atspaudas kartais beveik nematomas – taip ir turi būti.
  3. Iš karto, kol rašalas dar drėgnas, užberk miltelių ant viso atspaudo. Gali berti dosniai.
  4. Miltelių perteklių nubaksnok ant perlenkto popieriaus lapo ir supilk atgal į indelį.
  5. Gerai apžiūrėk, ar neliko kruopelių ten, kur jų neturi būti. Nubrauk jas teptuku.
  6. Leisk karšto oro pistoletui šiek tiek įkaisti, bet ne virš popieriaus. Tada ramiai vedžiok jį virš atspaudo kelių centimetrų atstumu. Matysi, kaip milteliai iš blankių tampa blizgūs. Tada pereik prie kitos vietos.
  7. Prieš liesdama ar liesdamas, leisk viskam šiek tiek atvėsti.

Karšto oro pistoleto antgalis labai įkaista. Jo neliesk, po naudojimo padėk ten, kur niekas negali išsilydyti, ir laikyk atokiau nuo paties popieriaus.

Kaip išvengti pabirų miltelių kruopelių

Kruopelės, kurios prilimpa ten, kur neantspaudavai, beveik visada atsiranda dėl statinės elektros arba riebalų nuo pirštų. Antistatinį maišelį – medžiaginį maišelį su smulkiais milteliais viduje – patrink per popierių prieš pat antspauduodamas. Tada embosingo milteliai limpa tik prie rašalo.

Be to, dirbk sausomis, švariomis rankomis ir laikyk popierių už kraštų. Užbėręs gerai nubaksnok ir prieš kaitindamas apžiūrėk atspaudą. Kruopelę dar galima nubraukti dabar; išsilydžiusi ji jau prikibs.

Kaip išvengti persikreipusio popieriaus

Popierius persikreipia ar banguoja, jei kaitinamas per ilgai ar per karštai. Padeda keli dalykai:

  • Naudok tvirtą popierių. Kuo jis plonesnis, tuo greičiau išsigaubia.
  • Pirmiausia trumpai pašildyk popierių iš apačios, nuo nugarėlės, o užbaik iš viršaus. Tada milteliai išsilydo greičiau, o popierius trumpiau kaista.
  • Nuolat judink pistoletą ir sustok, kai tik milteliai sublizga. Ilgiau kaitinant rezultatas geresnis netampa. Milteliai gali net suplokštėti ir pasidaryti blankūs, o popierius – pakeisti spalvą ar apdegti.
  • Baigęs padėk lapą po keliomis knygomis, kol visiškai atvės.

Velenas, permatomas popierius, yra ypač jautrus. Baltas ar auksinis tekstas ant veleno atrodo nuostabiai, bet kaitink labai trumpai ir laikyk pistoletą kiek toliau.

Embosingo miltelių rūšys

Embosingo milteliai būna skirtingo grūdelių dydžio. Pavadinimai priklauso nuo prekės ženklo, bet apytiksliai skirstoma taip.

  • Smulkūs (dar detail, super fine ar ultra fine): maži grūdeliai, kurie labai tiksliai prilimpa prie plonų linijų. Rinkis juos mažiems antspaudams, smulkioms raidėms ir motyvams su daug detalių.
  • Įprasti (regular): įprasto dydžio grūdeliai, tinkantys daugumai antspaudų ir užrašų.
  • Ypač stori (dar ultra thick ar embossing enamel): dideli grūdeliai, kurie sudaro storą, iškilų sluoksnį. Juos naudok didesniems plotams arba kai lydai kelis sluoksnius vieną ant kito, kad gautum stiklo efektą. Ant smulkių antspaudų linijos tada susilieja.

Stambūs milteliai ant mažo, detalaus motyvo duoda grūdėtą, neryškų rezultatą. Smulkūs milteliai ant didelio ploto suteikia mažai aukščio. Tad renkantis atsižvelk ir į antspaudo dydį.

Be grūdelių dydžio, skiriasi ir apdaila: blizgi, matinė, metalo spalvos, su blizgučiais ar sumaišyta iš kelių spalvų. Skaidrūs milteliai patogūs, nes pro juos matyti po jais esančio rašalo spalva. Jie veikia ir kaip rezervas: skaidriai embosuok motyvą ant balto popieriaus ir paskui perbrauk rašalu. Embosuota dalis rašalą atstumia ir lieka balta.

Sausasis embosingas su įspaudimo aplankais

Įspaudimo aplankas – tai plastikinis aplankas su raštu viduje, iš vienos pusės iškiliu, o iš kitos – įdubusiu. Įdedi popierių tarp jo pusių ir visą rinkinį pervarai per kirtimo ir įspaudimo mašiną. Kokia tvarka sudėti tam reikalingas plokštes, nurodyta instrukcijoje arba ant pačios mašinos. Jei sukasi sunkiai ar užstringa, nieko nespausk jėga ir patikrink plokščių rinkinį. Apie pačią mašiną daugiau rasi mūsų straipsnyje apie darbą su kirtimo mašina.

Būna įprasti ir 3D aplankai. 3D aplanko raštas gilesnis, jis suteikia daugiau reljefo, ir dažnai reikia kitokio plokščių išdėstymo.

Jei nori ryškesnio atspaudo, labai lengvai apipurkšk vandeniu aplanko vidų, o ne popierių. Taip popierius tampa šiek tiek lankstesnis ir geriau perima raštą. Jei purkši ant paties popieriaus, jis labiau susiraitys ir ilgiau džius.

Įspaustą plotą galima dar papildomai apdoroti. Lengvai perbrauk iškilias vietas rašalo pagalvėle ar blending įrankiu, įtrink šiek tiek vaško ar metalo spalvos pastos arba atsargiai pašveisk viršūnėles smulkiu švitriniu popieriumi. Tada raštas geriau išsiskirs ir nuotraukose, nes nuotraukoje švelnus reljefas dažnai pradingsta.

Sausasis embosingas su trafaretu ir embosingo pieštuku

Galima ir be mašinos. Uždėk metalinį ar tvirtą plastikinį trafaretą ant popieriaus, abu pritvirtink lipnios juostelės gabalėliu, kad niekas nepasislinktų, ir padėk ant minkšto pagrindo, pavyzdžiui, putplasčio kilimėlio ar pelės kilimėlio. Embosingo pieštuku su rutuliuku ramiai vedžiok išpjovos kraštais. Lengviausia dirbti ant šviesos stalo ar priglaudus prie lango, kad pro popierių matytum trafareto linijas.

Spaudi popierių iš nugarėlės, todėl iškili pusė atsiduria priekyje. Pradėk didesniu rutuliuku, o mažesnį imk tik kampams. Taip popierius rečiau plyš.

Su embosingo pieštuku gali dirbti ir laisviau: išlenkti popierinius žiedlapius, nugarėle vedžiodamas mažais rateliais, arba įspausti liniją palei atviruko kraštą.

Koks popierius tinka geriausiai

Karštajam embosingui tinka beveik bet koks popierius, jei tik atlaiko karštį. Geriausiai tinka cardstock (tvirtas, vienspalvis kartonas). Galima naudoti ir dizainerišką popierių, etiketes, journaling korteles ir veleną, bet plonas ar dengtas popierius greičiau banguoja. Ant tamsaus popieriaus gražiausiai atrodo balta, auksinė ir sidabrinė.

Sausajam embosingui svarbiau storis. Per plonas popierius plyšta ar prakiūra ties aštriais kampais. Per storas duoda kampuotą, plokščią reljefą. Daugumai aplankų ir trafaretų geras vidurio kelias yra maždaug 220–250 g/m² popierius. Vienspalviame cardstock raštas matyti geriau nei margai išspausdintame popieriuje, kuriame reljefas pasimeta motyve.

Jei abejoji, pirmiausia pabandyk ant to paties popieriaus atraižos. Tai užtruks minutę ir apsaugos nuo nepavykusio užrašo ant gražiausios tavo nuotraukos.

Klausimai šia tema

Kuo skiriasi karštasis ir šaltasis embosingas?

Atliekant karštąjį embosingą antspauduoji lipnu rašalu, užberi miltelių ir karšto oro pistoletu juos išlydai į iškilią liniją. Atliekant šaltąjį arba sausąjį embosingą į formą įspaudi patį popierių, be rašalo ir karščio.

Ar galima embosingo miltelius išlydyti plaukų džiovintuvu?

Ne. Plaukų džiovintuvas neįkaista pakankamai, o stipri oro srovė nupučia miltelius nuo popieriaus. Tam reikia karšto oro pistoleto.

Kodėl embosingo milteliai limpa ten, kur neantspaudavau?

Beveik visada dėl statinės elektros arba riebalų nuo pirštų. Prieš pradėdamas patrink popierių antistatiniu maišeliu ir laikyk jį už kraštų švariomis, sausomis rankomis.

Koks popierius tinka embosingui?

Geriausiai tinka tvirtas cardstock. Sausajam embosingui geras vidurio kelias – maždaug 220–250 g/m², nes per plonas popierius plyšta, o per storas duoda kampuotą reljefą.

Skaityk toliau