Popierius, kuris nesibanguoja nuo klijų, dažų ir vandens

Užklijuoji gražų dizainerišką popieriaus lapą ant puslapio, o po valandos jame atsiranda raukšlių. Arba nudažai švelnų akvarelinį foną, ir visas puslapis išsipučia kaip čerpė. Banguotas popierius yra vienas dažniausių skreperių klausimų, o geroji žinia ta, kad daugiausia to galima išvengti. O jei vis tiek nutinka, popierių dažniausiai pavyksta vėl gana gerai ištiesinti.

Kodėl popierius banguojasi

Popierius sudarytas iš skaidulų, dažniausiai medienos. Tos skaidulos sugeria drėgmę ir išbrinksta, ypač į plotį. Jei ant vienos lapo pusės patenka vandens, šlapių klijų ar dažų, ta pusė išsiplečia, o kita lieka sausa. Popierius neturi kur dėtis, todėl išsipučia.

Džiūdamos skaidulos vėl susitraukia, bet ne visur vienodai greitai ir ne visada į pradinę formą. Kur popierius buvo šlapiausias, lieka rumbų. Todėl nuo šlapių klijų bangos dažnai eina viena kryptimi: ta, kuria lape išsidėsčiusios skaidulos, tai yra skaidulų kryptimi.

Šiluma veikia taip pat, tik atvirkščiai. Įspaudžiant su karšto oro pūtikliu (heat tool), viena popieriaus pusė labai greitai išdžiūsta ir susitraukia, todėl lapas dažnai užsiriečia link šilumos.

Taigi, kiek bus vargo, lemia trys dalykai: koks storas ir tvirtas popierius, kiek drėgmės ant jo užneši ir ar abi puses apdoroji vienodai.

Koks popierius atlaiko vandenį ir dažus

Plonas popierius banguojasi greičiausiai. Paprastas piešimo ar spausdinimo popierius nuo 80 iki 120 gramų kreivėja jau nuo truputėlio klijų. Jei nori dirbti su šlapiomis medžiagomis, rinkis tam skirtą popierių.

• Akvarelinis popierius sukurtas tam, kad būtų šlapinamas. Jis proklijuotas, todėl vanduo neįsigeria iš karto giliai, ir jis sunkus. Kuo storesnis, tuo mažiau banguojasi. Maždaug 300 gramų popierius laikosi kur kas ramiau nei plonesnės rūšys.
• Mixed media popierius tvirtas ir atlaiko dažus, rašalą ir šiek tiek vandens. Puikiai tinka art journal ir fonams.
• Tvirtas cardstock, vienspalvis kartonas, kurį daug skreperių naudoja kaip pagrindą, puikiai atlaiko sausus klijus ir truputį dažų. Didelio kiekio vandens – ne.
• Grūdėtas piešimo popierius atrodo tvirtas, bet godžiai sugeria šlapius klijus ir todėl kaip tik pradeda banguotis. Lygus tokio pat storio popierius tinka geriau.

Jei vis tiek nori dažyti ant plono ar gražaus dizaineriško popieriaus, pirmiausia jį gali užsandarinti. Plonas skaidraus gesso arba matinės akrilinės terpės sluoksnis neleidžia dažams ir vandeniui įsigerti į skaidulas. Leisk tam sluoksniui visiškai išdžiūti prieš tęsdama.

Kitas sprendimas: tapyk ar spalvink ant atskiro akvarelinio popieriaus gabalėlio ir tik paskui jį priklijuok ant puslapio. Daug žurnalų kūrėjų taip daro savo plonuose kalendoriuose ar užrašų knygelėse. Puslapis lieka lygus, o gabalėlį gali pirmiausia išdžiovinti ir tik tada pritvirtinti.

Šlapi klijai be raukšlių

Dažnai kaltas ne popierius, o klijai. Balti rankdarbių klijai ir medienos klijai didele dalimi sudaryti iš vandens, o tas vanduo patenka į popierių. Ant atviruko ar puslapio dažnai būtent tada viskas ir sugenda.

Paprasčiausia klijuoti sausai. Dvipusė juosta, juostos ritinėlis (tape runner) ar geras klijų pieštukas į popierių beveik neįneša drėgmės, todėl jis nesibanguoja. Dideliems plotams, pavyzdžiui, dizaineriško popieriaus lapui ant pagrindinio puslapio, tai pats ramiausias pasirinkimas.

Jei vis dėlto dirbi su šlapiais klijais, pavyzdžiui, darydama koliažą ar klijuodama ploną popieriaus gabalėlį, kuris turi tiksliai prisiglausti, padės šie įpročiai:

1. Naudok kuo mažiau. Plonas, tolygus sluoksnis. Per daug klijų džiūsta netolygiai ir palieka gumbų.
2. Klijus paskleisk mentele (palette knife) ar minkštu teptuku, nuo vidurio į kraštus.
3. Jei popierius plonas: klijus tepk ant pagrindo, ne ant paties plono popieriaus.
4. Leisk popieriui atsipalaiduoti. Patepusi palauk minutėlę: popierius pirmiausia susiriečia, o paskui vėl suglemba. Tik tada klijuok.
5. Prilygink nuo vidurio į išorę su sena banko kortele ar plastikiniu grandikliu. Pro kraštus išlindusius klijus iškart nuvalyk.
6. Dirbk ant kepimo popieriaus arba senų žurnalų, kuriuos tarpais išmesi, kad darbas neprisiklijuotų prie stalo.

Ploną popierių taip pat gali iš anksto lengvai sudrėkinti augalų purkštuvu. Jis pirmiausia susibanguos, o paskui atsipalaiduos. Kadangi jis išsiplečia dar prieš pritvirtinant, vėliau susitraukia tolygiau.

Atkreipk dėmesį ir į skaidulų kryptį. Jei popieriaus ir pagrindo skaidulos eina ta pačia kryptimi, džiūdami jie traukiasi kartu ir lieka lygesni. Skaidulų kryptį rasi lengvai palenkusi lapą: viena kryptimi jis lenkiasi lengviau nei kita.

Galiausiai priklijuotą puslapį džiovink gulsčią, uždėjusi kepimo popieriaus lapą ir šiek tiek svorio, pavyzdžiui, kelias knygas. Para džiūti prieš įdedant jį į albumą nėra jokia prabanga.

Akvarelinio popieriaus paruošimas iš anksto

Jei dirbsi tikrai šlapiai, su daug vandens ir švelniais perėjimais, net storas akvarelinis popierius šiek tiek susibanguos. Tai galima sumažinti dviem būdais.

Paprastas būdas: aplink visą lapą priklijuok jį dažytojų juosta prie tvirto pagrindo, pavyzdžiui, lentos, stiklo plokštės ar pjaustymo kilimėlio. Tada popierius negali pakilti ir išdžiūsta lygesnis. Leisk jam visiškai išdžiūti prieš nuimdama juostą, o juostą nuo popieriaus traukite lėtai, įstrižai į išorę, kad nesuplėšytum krašto.

Kruopštus būdas – įtempimas, kaip daro dailininkai:

1. Sušlapink visą lapą kempine arba trumpam įdėdama jį į indą su vandeniu.
2. Leisk vandeniui šiek tiek nuvarvėti, kad lapas visiškai išsiplėstų.
3. Paguldyk jį ant lentos ir kraštus aplinkui pritvirtink guminta popierine juosta, kurią prieš klijuodama sudrėkini.
4. Leisk džiūti gulsčią. Popierius susitrauks ir įsitemps kaip būgno oda.

Ant tokio įtempto lapo paskui gali dirbti labai šlapiai. Tik baigusi ir viskam išdžiūvus, jį išpjauni. Atvirukui tai gal per daug vargo, bet dideliam fonui ar išklotinei, kurią nori užpildyti akvarele, tai tikrai turi reikšmės.

Šlapią darbą geriau leisk išdžiūti pačiam, o ne su karšto oro pūtikliu. Greitas ir netolygus džiūvimas kaip tik labiau iškreipia popierių.

Kaip vėl ištiesinti susibangavusį popierių

Jei vis dėlto nutiko, yra keli būdai jį išgelbėti. Ne visada pavyks idealiai, bet dažnai pakankamai gerai, kad būtų galima priklijuoti ant puslapio.

• Paspausk jį. Padėk lapą tarp dviejų švaraus popieriaus lapų po didele krūva sunkių knygų. Kuo sunkiau ir kuo ilgiau, tuo geriau. Kelios dienos – ne per ilgai.
• Išlygink jį tarp drėgnų virtuvinių rankšluosčių (nedažytam popieriui). Augalų purkštuvu lengvai sudrėkink du rankšluosčius; jie turi būti drėgni, ne šlapi. Padėk popierių tarp jų ir lygink vidutiniškai įkaitintu lygintuvu, ramiai ir tolygiai, kol viršutinis rankšluostis išdžius. Apversk paketėlį ir pakartok. Paskui palik dar nakčiai po knygomis.
• Sausą darbą lygink per kepimo popierių. Nudažytą gabalėlį, kuris tik šiek tiek kreivas, taip pat gali ištiesinti lygintuvu žemoje temperatūroje, tarp lygintuvo ir popieriaus padėjusi kepimo popieriaus. Nuolat judink lygintuvą ir nesustok vienoje vietoje, kitaip gali pakisti spalva.

Paties nudažyto popieriaus niekada nešlapink, kad jį ištiesintum: spalvos gali pradėti bėgti. Lyginimą pirmiausia išbandyk ant to paties popieriaus atraižos, ypač jei yra dažų, gesso ar įspaudimo miltelių: nuo šilumos jie gali suminkštėti arba pradėti blizgėti.

Jei darbas keliaus į rėmelį arba tarp puslapių su įmaute, nedidelis banguotumas dažnai išnyksta savaime, nes jis prispaudžiamas.

Šiluma įspaudžiant be iškrypimo

Karštai įspaudžiant (heat embossing) įspaudimo miltelius išlydai karšto oro pūtikliu. Ant plono popieriaus tai greitai užriečia lapą. Kas padeda:

• Naudok tvirtą cardstock vietoj plono popieriaus.
• Laikyk pūtiklį judantį ir kelių centimetrų atstumu nuo popieriaus, kad nekaitintum ilgiau nei reikia. Vos milteliai sublizga, baigta.
• Pirmiausia trumpai įkaitink pūtiklį šalia darbo. Tada milteliai išsilydo greičiau.
• Po įspaudimo leisk lapui atvėsti po knyga. Nedidelis užsirietimas dažniausiai vėl išsitiesina.

Ant plono popieriaus nedidelio užsirietimo dažnai sunku išvengti. Tokiu atveju įspaustą plono popieriaus gabalėlį priklijuok ant tvirtesnio pagrindo arba pirmiausia pabandyk ant bandomojo lapelio.

Sausai įspaudžiant, su įspaudimo aplanku (embossing folder) iškirtimo mašinoje, kai kurie skreperiai iš anksto sudrėkina popierių, kad reljefas būtų ryškesnis. Nuo vandens popierius kaip tik susiriečia ir lėtai džiūsta. Geriau truputėlį papurkšk ant paties aplanko, o ne ant popieriaus, arba visai to atsisakyk. Ir tą puslapį po darbo trumpam padėk po svoriu – jis liks lygus.