Atsilikai su albumu: ar būtina skrapinti iš eilės?

Dažnai viskas prasideda nekaltai. Įtemptas mėnuo, persikraustymas, susirgęs tėtis ar mama. Pagalvoji, kad imsiesi vėliau. Ir staiga laukia metų nuotraukos, o gal trejų, ir kaskart atsivertusi albumą pirmiausia matai tai, ko jame dar nėra.

Tu ne viena tokia. Beveik kiekviena skraperė kur nors atsilieka, ir daugelis rado būdą, kaip vėl tuo mėgautis. Viskas prasideda nuo vieno klausimo: ar iš tikrųjų būtina iš eilės?

Chronologiškai ar ne

Skrapinimas iš eilės turi tikrų privalumų. Albumas skaitomas kaip knyga, nuo pirmo iki paskutinio puslapio. Iš karto matai, kurių laikotarpių dar trūksta. O kūdikio ar metų albumui tai dažnai tiesiog logiškiausia forma.

Tačiau čia slypi ir spąstai. Jei būtinai nori pradėti nuo pradžios, užstringi ties pirmaisiais metais, iš kurių mažai nuotraukų, arba ties laikotarpiu, kurio dar nenori matyti. Tuo metu dabar vyksta dalykai, kuriuos nori įamžinti, ir jie turi laukti. Iš čia dažniausiai ir atsiranda atsilikimas.

Todėl daugelis patyrusių skraperių mano, kad tai galima paleisti. Skrapink tai, kas tave paliečia, tada, kai paliečia. Nuotrauką, prie kurios užsibūni, istoriją, kuri ką tik vėl atėjo į galvą, temą, tinkančią rinkiniui ar iššūkiui. Tvarką susidėliosi vėliau.

Daugeliui geriausiai tinka aukso vidurys. Rinkis pagal albumą:

• metų ar vaikų albumą gali pildyti iš eilės, bet tada su atskirais lapais
• kelionių albumą ar albumą viena tema pildai, kada nori
• senos šeimos nuotraukos gauna savo albumą, atskirai nuo kitų

Neatsilikti nuo dabarties ir pasivyti praeitį

Didžiausia klaida – norėti pasivyti viską iš karto. Tada ima atsilikti ir dabartis, o krūva tik didėja.

Apversk tai. Pirmiausia pasirūpink, kad neatsiliktum nuo dabarties, bet lengvai. Kelios nuotraukos per savaitę į kišeninį albumą, trumpas sakinys ant kortelės šalia – ir viskas. Kelionę geriausia skrapinti netrukus grįžus, kol viskas dar šviežia. Taip atsilikimas bent jau nebedidės.

Praeitį tvarkyk pastoviais, nedideliais blokais. Pavyzdžiui:

• kas savaitę valanda seniems metams
• arba pakaitomis: vieną skrapinimo popietę dabarčiai, kitą – praeičiai
• arba kas mėnesį vienas senas įvykis, o likęs laikas laisvas

Susirašyk sąrašą, ką dar nori padaryti, pagal metus ar įvykius, ir išbrauk, kas baigta. Tai malonu, ir matai, kad judi į priekį.

Kas labai palengvina pasivijimą: dienoraštis ar kalendorius, kuriame trumpai užsirašai, ką veikėte. Jei jį pildai, vėliau dar žinosi, kada buvo pjaustomas tortas ir kodėl toje nuotraukoje visi atrodo tokie pavargę. Kartu su nuotraukų datomis to užtenka, kad sugrąžintum seną mėnesį.

Ir duok sau laiko sunkiems laikotarpiams. Kai kurias istorijas gerai papasakoti gali tik vėliau, kai į jas pažvelgi iš didesnio atstumo. Tai ne atsilikimas, tai tiesiog tinkamos akimirkos laukimas.

Dirbti greičiau, kad nenukentėtų grožis

Greitis retai slypi skuboje. Jis slypi mažesniame sprendimų skaičiuje kiekviename puslapyje. Keli dalykai, kurie tikrai padeda:

1. Kartok layout, t. y. puslapio struktūrą. Išsirink kelis pastovius išdėstymus, kurie tau patinka, pavyzdžiui, vieną didelę nuotrauką su dviem mažesnėmis, pavadinimą ir trumpą tekstą. Čia padeda sketch – puslapio išdėstymo eskizas.
2. Visai puslapių serijai naudok vieną popieriaus kolekciją. Nereikia vis iš naujo rinktis, o albumas atrodo ramiau.
3. Dirbk partijomis. Atsispausdink nuotraukas dešimčiai puslapių iš karto. Visus fonus išpjaustyk vienu metu. Pasidaryk kelis bazinius puslapius kartu ir vėliau užpildyk juos nuotraukomis.
4. Nusistatyk laikmatį. Pusvalandis puslapiui, o kai suskamba žadintuvas, jis baigtas. Pastebėsi, kad baigtas puslapis duoda daugiau nei tobulas, kuris lieka gulėti ant stalo.
5. Viename puslapyje išbandyk ne daugiau kaip vieną naują techniką. Visa kita daryk taip, kaip moki.
6. Įtemptiems mėnesiams naudok kišeninius puslapius. Nuotraukos ir kortelės įmautėse, be klijų ir be sudėtingos struktūros.

Tikrai didelėms spragoms gali rinktis ir spausdintą fotoknygą. Ne pilni layout, bet gražiausios nuotraukos su keliomis teksto eilutėmis. Tada tie metai bent jau stovi lentynoje, o vėliau visada gali pridėti kelis rankų darbo puslapius.

Ar blogai, jei įamžini ne viską?

Ne. Tikrai ne. Albumui nereikia būti išsamiam, kad būtų vertingas. Niekas po dvidešimties metų vartydamas tavo knygą neskaičiuos, kurių savaičių trūksta. Žiūrės į tai, kas joje yra.

Albumas nėra archyvas. Archyvas – tai tavo nuotraukos, tvarkingai laikomos aplankuose ar dėžėse. Į albumą patenka tai, ką nori papasakoti. Tai gali būti atranka, ir tai gali būti smulkmenos tarp kitko, o ne kiekvienas gimtadienis.

Jei padeda, sąmoningai praleisk kelis laikotarpius. Kiekvieniems metams išsirink penkias istorijas, kurias tikrai nori išsaugoti, o kitas palik ramybėje. Tai ne pasidavimas, tai pasirinkimas.

Kaip nepanaudoti nuotraukų du kartus

Kas skrapina ne iš eilės, rizikuoja tą pačią nuotrauką panaudoti du kartus arba kurią nors pamiršti. To išvengti padeda paprasta sistema.

Skaitmeninėms nuotraukoms:

• tai, ką dar nori panaudoti, sudėk į aplanką „Dar skrapinti“ ir išimk, kai tik nuotrauka atsiduria puslapyje
• arba nuotraukų programoje panaudotoms nuotraukoms suteik spalvos žymą ar raktažodį
• arba pildyk sąrašą, kuriame prie kiekvieno puslapio nurodyta data ir jame esančios nuotraukos

Atspaudams tinka dėžė su dviem skyriais: dar padaryti ir panaudotos. Jei nori būti tikra, panaudotos nuotraukos nugarėlėje pieštuku padėk mažą taškelį.

Beje, kartais panaudoti du kartus visai gerai. Jei turi kelis vaikus ir kiekvienas turi savo albumą, nuotrauka, kurioje jie abu, gali būti abiejuose. O seną nuotrauką skrapinti iš naujo, po daugelio metų ir su kita istorija, gali būti labai gražu.

Kaip vėliau sudėlioti albumą iš eilės

Skrapinimo ne iš eilės grožis: vėliau vis tiek gali viską sudėti į vietas, jei į tai atsižvelgi iš anksto.

• Rinkis albumą su žiedais ar varžtais arba kitą sistemą su atskirais lapais. Tada puslapį tiesiog įterpi tarp kitų.
• Ant kiekvieno puslapio užrašyk datą, jei reikia, mažai ir pieštuku kitoje pusėje. Tada vėliau tiksliai žinosi, kur jis turi būti.
• Turėk albumo apžvalgą, popieriuje ar skaičiuoklėje, su eilute kiekvienam puslapiui ir tuščiomis eilutėmis tam, kas dar bus. Taip matai, ko trūksta ir kurie puslapiai atsidurs greta.
• Jei skrapini skaitmeniškai ir knygas atsispausdini, su spausdinimu palauk, kol metai ar tema bus pakankamai užbaigti, arba spausdink atskirus puslapius, kuriuos sudėsi į segtuvą su žiedais.

Yra ir kitas būdas, kurį kai kurios skraperės renkasi sąmoningai: puslapis su senomis nuotraukomis patenka į tų metų albumą, kuriais jį sukūrei, o ne tų, kuriais daryta nuotrauka. Taip albumas tampa pasakojimu apie tai, kas tau rūpėjo, ir tai irgi yra istorija.

Tiesiog pradėk

Šiandien išsirink vieną dalyką: neseną nuotrauką, kuri tave paliečia, arba vieną seną įvykį iš savo sąrašo. Padaryk iš jo puslapį, užrašyk datą ir įdėk į albumą. Albumas pasivejamas ne iš karto, o puslapis po puslapio.