Distress ink ir rašalo liejimas be dėmių

Puslapis su lygiu baltu popieriumi gali atrodyti kiek tuščias. Truputis rašalo palei kraštą, ir staiga atrodo, lyg nuotrauka visada būtų buvusi toje knygoje. Sendinimas ir rašalo liejimas yra dvi dažniausiai naudojamos technikos skrapbukuose, atvirukuose ir žurnaluose, o joms reikia nedaug priemonių. Tiesa, reikia šiek tiek praktikos ir kelių gudrybių, kad išvengtum dėmių ir ruožų.

Kas yra sendinimas (distressing)

Distressing pažodžiui reiškia daiktą padaryti tarsi apgadintą. Skrapbukinge tai reiškia, kad popierius atrodo naudotas, apsitrynęs ar senas. Tai galima padaryti rašalu, bet ir šlifuojant, plėšant, glamžant ar šiurkštinant kraštus.

Tai ypač tinka vintažiniam, shabby chic ir kiek grubesniems stiliams, bet ir šviežiame puslapyje lašelis rašalo palei kraštą daug ką keičia. Jis suteikia gylio, todėl popieriaus sluoksniai atsiskiria vienas nuo kito, ir sušvelnina kietą baltą dizaino popieriaus pjūvio kraštą.

Rašalo liejimas (blending) yra kas kita: juo rašalą paskleidi ant paviršiaus tolygiai arba švelniu perėjimu, be matomų kraštų. Jis naudojamas fonams, dangui ir spalvotiems plotams. Abiem technikoms reikia tų pačių įrankių.

Kas yra distress ink

Distress ink yra vandens pagrindo antspaudų rašalas, iš pradžių sukurtas būtent šioms technikoms. Jis ilgiau išlieka drėgnas nei daugelis kitų rašalų, todėl spalvos ant popieriaus susilieja. Jis reaguoja ir į vandenį: jei apipurkši, rašalas pradeda judėti, ir atsiranda švelnių dėmių bei perėjimų. Įspaustas atvaizdas būna kiek mažiau ryškus nei su kitais rašalais, o senoviškam vaizdui tai kaip tik gražu.

Yra ir pigmento turintis variantas, Distress Oxide. Jis geriau dengia, net ant spalvoto popieriaus, ir po vandens dažnai suteikia kiek kreidinį efektą. Rašalų rūšių skirtumams skirsime atskirą straipsnį; čia kalbame apie tai, ką su jais darai. Lieti galima ir kitus vandens pagrindo rašalus, tik dažnai tai sekasi ne taip sklandžiai.

Kraštų dažymas rašalu ir popieriaus sendinimas

Paprasčiausia pradėti nuo popieriaus krašto dažymo rašalu.

1. Padėk popierių ant darbo kilimėlio arba nereikalingo popieriaus lapo.
2. Pasiimk truputį rašalo ant kempinėlės arba blending tool.
3. Pradėk šalia popieriaus ir mažais ratukais judėk link krašto, kad spalvą gautų tik išoriniai milimetrai.
4. Jei nori platesnio krašto, lėtai dirbk šiek tiek link vidurio.

Jei nori grubesnio vaizdo, pirmiausia pašiaušk kraštus. Tam yra specialių distress įrankių, bet tą patį padaro ir žirklių ašmenys, kelis kartus perbraukti palei kraštą. Tinka ir nagų dildė ar smulkus švitrinis popierius. Ant popieriaus su balta šerdimi tada matysi šviesius pluoštelius, o jie nuostabiai sugeria rašalą. Plėšti irgi galima, tik plėšk lėtai, kad nenuplėštum daugiau, nei nori.

Dar keli būdai popieriui pasendinti:

• Suglamžyk lapą, iki pusės jį išlygink ir tuoj pat perbrauk rašalo pagalvėle. Raukšlės sugaus rašalą ir sudarys tamsias gysleles.
• Tada ant suglamžyto lapo užpurkšk šiek tiek vandens, kad atsirastų lašų ir dėmių. Jam išdžiūvus, jei nori, išlygink lygintuvu tarp dviejų audinių.
• Pašlifuok dizaino popieriaus paviršių. Dalis spalvos nusitrins, ir lapas atrodys nudėvėtas.

Kiekvieną spalvą pirmiausia išbandyk ant balto popieriaus skiautės. Ant popieriaus rašalas dažnai atrodo kitaip nei dėžutėje. Padėk dėžutę šalia bandinio, tada vėliau žinosi, kuri spalva kuri.

Blending įrankiai: kempinėlė, šepetys ar mini blender

Rašalą lieti galima beveik bet kuo, kas minkšta. Pasirinkimas daugiausia priklauso nuo to, koks didelis plotas ir kokio švelnumo rezultato nori.

• Blending tool su putplasčio kempinėle yra klasikinis įrankis: rankena su apvalia putų pagalvėle, kurią keiti per lipuką. Ją lengva valdyti, tinka kraštams ir dideliems plotams.
• Blending brushes yra apvalūs šepečiai su minkštais, tankiais šereliais. Jie suteikia švelniausią perėjimą ir daug atleidžia, nes kraštų beveik nelieka. Tiesa, jie kiek brangesni.
• Mini ink blender yra mažas apvalus priedas su kempinėle. Patogus mažiems plotams, die cuts kraštams ir vietelėms trafarete.
• Pradžiai puikiai tinka ir kosmetinė kempinėlė ar susuktas popierinio rankšluosčio gabalėlis.

Kiekvienai spalvai naudok atskirą kempinėlę ar šepetį, arba bent jau atskirai šviesioms ir tamsioms spalvoms. Taip tavo geltona staiga netaps žalia.

Rašalo liejimas be dėmių ir ruožų

Dauguma dėmių atsiranda, kai ant popieriaus iš karto patenka per daug rašalo. Keli įpročiai, kurie viską keičia:

• Kelis kartus lengvai stuktelėk kempinėle į pagalvėlę, užuot stipriai spaudusi. Mažiau rašalo yra geriau nei daug.
• Visada pradėk šalia popieriaus, ant darbo kilimėlio, ir tik tada judėk ant popieriaus. Pirmas prisilietimas atiduoda daugiausia rašalo, o to nenori lapo viduryje.
• Dirbk mažais, lengvais ratukais. Nespausk, leisk kempinėlei dirbti.
• Spalvą kauk sluoksniais. Antras ir trečias ratas padaro ją tolygią; vienas stiprus ratas palieka dėmių.
• Pradėk nuo šviesiausios spalvos ir eik link tamsios.
• Pritvirtink popierių dažytojo juostele ar washi tape gabalėliu kampuose, tada jis neslidinės.

Jei vis tiek matai dėmę, ratukais perbrauk per ją tuščia arba beveik tuščia kempinėle. Dažnai to užtenka kraštui sušvelninti.

Ant kokio popieriaus rašalas liejasi gražiausiai

Popierius yra bent jau toks pat svarbus kaip rašalas. Lygus, tvirtas tankios struktūros kartonas (cardstock) suteikia gražiausią perėjimą: rašalas lieka paviršiuje ir lengvai pasiskirsto. Baltas arba labai šviesus popierius geriausiai parodo spalvą.

Minkštas ir sugeriantis popierius, pavyzdžiui, plonas spausdinimo popierius ar pigus rankdarbių kartonas, iš karto įtraukia rašalą. Tada atsiranda dėmių ir matosi kiekvienas judesys. Šiurkštaus paviršiaus popierius irgi duoda dėmėtą rezultatą, nors senoviškam vaizdui tai gali būti kaip tik smagu.

Technikoms su daug vandens rinkis akvarelinį popierių. Galima naudoti ir kraft popierių bei spalvotą kartoną, bet ant jų įprastas rašalas pradingsta; ten geriau tinka dengiantis pigmentinis rašalas.

Spalvų perėjimai ir kelių spalvų fonai

Dviejų ar trijų spalvų perėjimas atrodo sudėtingas, bet principas paprastas.

1. Rinkis spalvas, kurios spalvų rate yra greta, pavyzdžiui, geltoną, oranžinę ir raudoną arba mėlyną, žalią ir geltoną. Priešingos spalvos, kaip raudona ir žalia, ten, kur susitinka, greitai paruduoja.
2. Pradėk nuo šviesiausios spalvos ir užtepk ją toje lapo dalyje, kur ji turi būti, šiek tiek už vidurio.
3. Imk kitą spalvą ir pradėk nuo kitos pusės. Dirbk link vidurio ir ten leisk spalvoms lengvai užeiti viena ant kitos.
4. Šviesiausia kempinėle dar kartą perbrauk perėjimą, kad jis būtų švelnus.

Keli variantai, kuriuos verta išbandyti:

• Uždenk dalį lapo lipnaus lapelio ar iškirptos formos pagalba ir liek rašalą per viršų. Nuėmus lieka ryškus baltas siluetas, pavyzdžiui, medis ar kalnų linija.
• Paspausk kelias rašalo pagalvėles ant darbo kilimėlio, apipurkšk vandeniu, kol susidarys lašeliai, ir kelis kartus pertrauk per tai savo popierių. Tarp sluoksnių leisk išdžiūti, su heat tool (karšto oro džiovintuvu rankdarbiams) arba tiesiog kantriai.
• Pirmiausia išliek spalvą, tada apšlakstyk lapą vandeniu. Kur nukrenta lašai, atsiranda šviesių dėmių.
• Įspausk motyvą embossing rašalu, užberk skaidrių ar baltų embossing miltelių ir pakaitink. Tada liek per viršų ir drėgna šluoste nuvalyk iškilias vietas. Rašalas prie embossing nelimpa, todėl tavo motyvas lieka šviesus.
• Liek rašalą per trafaretą, kad gautum raštą, švelniai įsiliejantį į foną.

Įprask popieriaus skiautes naudoti kaip bandomuosius lapus. Keli nepavykę perėjimai vėliau puikiai tiks žymoms (tags), journaling kortelėms ar raidėms iškirpti.

Naudinga žinoti

Ant kai kurių popieriaus rūšių vandens pagrindo rašalas kurį laiką lieka drėgnas. Prieš ką nors priklijuodama ar įspausdama, leisk darbui gerai išdžiūti. Jei vėliau norėsi per jį braukti vandeniu ar šlapiu teptuku, kontūrus įspausk vandeniui atspariu rašalu, kitaip linijos išsilies.

Ir svarbiausia: pirmieji lapai dažnai būna dėmėti. Taip ir turi būti. Po popietės praktikos pajusi, kiek rašalo tau reikia ir kokia lengva gali būti tavo ranka.